Rugsėjo 17-ąją Klaipėdoje oficialiai atidarytas atkurtas Sendvario dvaras – viena seniausių miesto dvarviečių, kurios istorija siekia 1376 metus. Į penkerius metus trukusį dvaro atkūrimą investuota 20 mln. eurų. Šiandien 10 000 kv. m teritorijoje veikia apie 70 verslų, o dvaras miestui sugrįžta kaip gyva, atvira erdvė, jungianti istorinį paveldą, šiuolaikinę architektūrą, verslą ir miesto gyvenimą.

Sendvario dvaro istorija prasidėjo prieš 650 metų. Per šimtmečius čia keitėsi šeimininkai, santvarkos, pastatų paskirtys ir pats Klaipėdos miestas. Dvaras išgyveno klestėjimo laikotarpius, karus, gaisrus ir ilgus tylos metus.

2021 metais prasidėjęs dvaro atkūrimas tapo naujausiu šios istorijos etapu. Jo tikslas nuo pat pradžių buvo ne sukurti uždarą istorinį objektą, o išsaugant vietos tapatybę sugrąžinti ją į kasdienį miesto gyvenimą.

„Kai įsigijom Sendvarį, sau prisiekiau, kad atstatysiu Sendvario dvarą, o kai pamatėm gerbiamų architektų vizualizacijas, buvom šoke, gerąja prasme – ar taip gali būti? Ar taip gali šis dvaras atgimti? Giliai širdyje galvojom – bus reikalų. Įdėjome labai daug savęs, kad svajonės pavirstų realybe. Šiandien mes šį dvarą atidarom Klaipėdos miestui. Norime, kad dvare visuomet vyktų gyvenimas, renginiai, vidinės šventės, susibūrimai, parodos, koncertai. Kad dvare niekada netrūktų nuostabių žmonių“, – savo kalboje sakė UAB Augama akcininkas Laisvydas Kazbaraitis.

Sendvario dvaro sugrįžimą į miesto gyvenimą atidarymo ceremonijoje sveikino ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

„Aš neabejoju, kad šį gražų ansamblį, šias erdves ir pastatus pamils ne tik klaipėdiečiai, bet ir miesto svečiai. Tikiu, kad čia gims naujos idėjos ir mintys, kaip toliau puošti ir kurti mūsų nuostabų Lietuvos uostamiestį“, – sakė A. Vaitkus.

20 mln. eurų investicija į istorinės vietos atgimimą

Per penkerius metus į Sendvario dvaro atkūrimą UAB „Augama“ investavo 20 mln. eurų.

Projekto metu rekonstruoti du istoriniai pastatai – dvaro rūmai ir ūkinis pastatas. Neišlikusių istorinių pastatų vietose iškilo nauji statiniai, o bendras sukurtų erdvių plotas siekia apie 10 000 kv. metrų.

Šiandien Sendvario dvaro užimtumas siekia apie 90 proc. Teritorijoje jau veikia apie 70 skirtingų verslų – restoranai, parduotuvės, sveikatos, grožio ir sveikatingumo paslaugų teikėjai, kūrėjai bei įvairių sričių įmonių biurai.

Čia įsikūrė ir projektą vysčiusios UAB „Augama“ įmonės biuras.

Atkurti ne vien pastatus, bet ir vietos charakterį

Projektuojant teritoriją siekta išsaugoti tai, kas Sendvaryje buvo vertingiausia – istorinius pastatus, dvaro struktūrą, senus medžius ir teritorijos charakterį – kartu suteikiant jai šiandien reikalingas funkcijas.

Teritorijoje išsaugoti brandūs medžiai, atkurtos alėjos, buvusio dvaro prūdelio vietoje įrengtas fontanas, sukurtos pėsčiųjų, poilsio ir viešosios erdvės.

Architektūrinę Sendvario atkūrimo viziją kūrė UAB „Uostamiesčio projektas“, interjerais rūpinosi UAB „Dopro architektai“.

Ryšys tarp seno ir naujo išlaikytas ne tik pastatų architektūroje. Dalis autentiškų medžiagų, kurių nebebuvo įmanoma panaudoti pagal pirminę paskirtį, įgavo naują gyvenimą interjere. Iš senųjų pastatų sijų likučių pagaminti vienetiniai baldai ir kiti interjero elementai. Rūmuose atkurta istorinė priemenė, o rūsyje numatyta įrengti konferencijų salę.

Nauju Sendvario simboliu tapo „Sparnuotas žirgas“

Vienu pagrindinių oficialaus atidarymo akcentų tapo specialiai Sendvario dvarui sukurto „Sparnuoto žirgo“ atidengimas.

Skambant muzikai į dvaro kiemą įjojo raiteliai ant žirgų, o tarp jų buvo atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas sparnuotas žirgas.

Žirgo motyvas pasirinktas neatsitiktinai – jis tiesiogiai susijęs su istorine dvaro praeitimi ir čia puoselėtomis žirgininkystės tradicijomis.

Skulptorius Martynas Gaubas pasakojo, kad žirgo idėja projekte atsirado dar pačioje pradžioje. Sparnai kūrinyje simbolizuoja sėkmę ir polėkį, tačiau skulptoriui buvo svarbios ir tvirtos žirgo kojos – priminimas, kad norint kažką sukurti ir pasiekti neužtenka vien talento, reikia daug dirbti.

Gaubo kūriniai eksponuojami galerijose ir viešosiose erdvėse, jo darbų yra ir Valdovų rūmų muziejaus fasade.

Atidarymo ceremonijos metu Sendvario dvaras buvo pašventintas, o į stiebą pakelta Sendvario dvaro vėliava.

Atidarymo dieną dvaras atsivėrė miestui

Oficialaus atidarymo diena prasidėjo atvirų durų programa klaipėdiečiams. Miestiečiai galėjo vaikščioti po atkurtą teritoriją, susipažinti su dvaro istorija, aplankyti čia įsikūrusius verslus ir dalyvauti jų organizuotose veiklose.

Vėliau vyko oficiali Sendvario dvaro atidarymo ceremonija, subūrusi dvaro atkūrimo komandą, architektus, partnerius, verslo bendruomenę ir kviestinius svečius.

Vakarinėje atidarymo programoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas 650 metų Sendvario dvaro istorijai. Per muziką, vaizdus ir pasakojimą svečiams buvo pristatyti skirtingi dvaro gyvavimo etapai – nuo jo ištakų iki šiandieninio atgimimo. Vakaro programą papildė atlikėjos Monikos Liu pasirodymas.

Penkerius metus trukusio atkūrimo pabaiga kartu tapo naujo Sendvario etapo pradžia.

Daugiau nei šešis šimtmečius keitęsis dvaras dar kartą keičia savo vaidmenį. Tik šįkart jo gyvenimą kurs ne vienas šeimininkas ar viena paskirtis, o visa čia besiformuojanti bendruomenė – verslai, darbuotojai, lankytojai ir miestiečiai.

Sendvario dvaras grįžta į Klaipėdos gyvenimą ne kaip praeities dekoracija, o kaip miesto dvaras – vieta, kurioje 650 metų istorija tęsiama šiandien.

Nuo galvijų kiemo iki bajoriškojo dvaro

Sendvario ištakos siekia 1376 metus, kai Klaipėdos pilies inventoriuje buvo paminėtas Viehof – galvijų kiemas. Ši ūkinė teritorija buvo glaudžiai susijusi su Klaipėdos pilimi ir miesto gyvenimu.

Vėliau čia formavosi administraciniai ir gyvenamieji pastatai, o 1723 metais buvo įkurtas Sendvario valsčius, apėmęs 125 kaimus.

1807 metais, Klaipėdoje apsistojus Prūsijos karališkajai šeimai, Sendvaryje buvo įrengtas princams skirtas jodinėjimo maniežas. 1817 metais Sendvariui suteiktas bajoriškojo dvaro rangas.

Žirgai ilgainiui tapo neatsiejama Sendvario istorijos dalimi – dvare buvo auginami veisliniai žirgai, vykdavo žirgų turgūs.

Pirmasis pasaulinis karas dvarui buvo negailestingas – 1915 metais sudegė dvaro rūmai ir dalis ūkinių pastatų. Vėliau išlikę pastatai keitė paskirtis ir buvo naudojami įvairioms reikmėms, tačiau vientisas dvaro gyvenimas ilgainiui užgeso.

Sendvario dvaras mena šimtmečių istorijas. Kadaise tai buvo gyvulių ūkis, aprūpinęs Klaipėdos pilį maistu. Bėgant laikui, vieta keitėsi, plėtėsi, įgijo dvaro statusą ir tapo namais žmonėms, kurie čia kūrė savo kasdienybę bei miesto istorijas.Viena ryškiausių šio dvaro istorijos gijų – Conradų šeima, valdžiusi Sendvarį nuo 1902-ųjų.

Šiandien, kai vyksta dvaro atkūrimas, istorija ne tik tyrinėjama – ji sugrįžta. Šįkart labai tiesiogiai: pas mus apsilankė Heinricho Conrado anūkas Jan su žmona Usch ir sūnumi Johannes. Jų vizitas tapo jautriu dialogu tarp praeities ir dabarties.

Laiškas, kuris sujungė

Viskas prasidėjo nuo netikėto laiško. Jan, gimęs ir gyvenantis Vokietijoje, norėjo aplankyti savo šeimos istorijos vietą. Jis su žmona Usch, taip pat giliai besidominčia giminės istorija, atvyko pasiruošę: su nuotraukomis, dokumentais, istorinių straipsnių ištraukomis ir pasakojimais.
Usch pasakojo ne tik apie šeimos kasdienybę, bet ir apie Heinricho Conrado veiklą, turėjusią didžiulę reikšmę tuometiniam Klaipėdos kraštui.
„Jis buvo dviejų skirtingų organizacijų vadovas – kultūros ir žemės ūkio. Labiau politikas, o ne ūkininkas. Skaičiau straipsnius apie tai, kaip jis siekė išlaikyti ryšius su Vokietija po 1923 metų, kad čia gyvenantys vokiečiai neprarastų tapatybės.“ – sako Usch.

Pasakojimai atskleidė, jog Conradai buvo ne tik dvaro šeimininkai – jie aktyviai veikė krašto kultūriniame ir politiniame gyvenime. Svečiai dalijosi ir švelnesnėmis, kasdieniškomis istorijomis, kurios leido pažvelgti į jų gyvenimą iš labai žmogiškos pusės.

Jie pasakojo, kad Conradų šeima čia, Sendvaryje, išgyveno tikrą savo gyvenimo aukso amžių. Tai buvo laikai, kai ūkis klestėjo, dvaro erdvės buvo pilnos žmonių, o vaikai augo supami gamtos, kultūros ir pasaulio pažinimo. Conradai daug keliavo – jie lankė įvairias šalis, susipažino su skirtingomis kultūromis ir į šiuos namus atsiveždavo platesnį požiūrį į pasaulį.

Jie mėgavosi gyvenimu, kuris buvo pelnytas: vairavo to meto prabangius automobilius, organizavo ištaigingas puotas, į kurias rinkdavosi Klaipėdos krašto visuomenės „grietinėlė“. Dvaro menės skambėdavo nuo muzikos, pokalbių, diplomatinių diskusijų. Čia vykdavo ir svarbūs politiniai susitikimai – pokalbiai, kurie turėjo įtakos to meto sprendimams ir regiono ateičiai.

Tai buvo laikotarpis, kai Sendvario dvaras gyveno pilnu tempu – kaip kultūros, bendruomenės ir politikos centras. Ir būtent šias istorijas Jan su šeima atsivežė, tarsi subtilias praeities nuotrupas, kurios šiandien leidžia geriau suprasti, koks buvo šis dvaras tada.

Karo lūžis, sudaužęs šeimos istoriją

Tačiau net ir gražiausi gyvenimo etapai dažnai turi savo skaudžiąją pusę. Jano pasakojimas apie senelį Heinrichą – būtent ta vieta, kurioje nutrūko Conradų šeimos istorijos gija Sendvario dvare.

„Kai prasidėjo karas, jis buvo karinio jūrų laivyno karininkas. Ir, na, jis taip pat, turėjo dalyvauti kare. Tai buvo laivas, specialiai sukurtas aptikti ir sunaikinti jūrines minas. Tačiau net ir šis laivas pataikė ant minos. Taigi, jis nuskendo, ir visi jame buvę žuvo arba nuskendo. Kareiviai atvyko į Althofą (Sendvarį aut. past.) ir pasakė mano močiutei, kad Heinrichas nebegrįš.“

Nuo tada ji liko viena su keturiomis dukromis. Ir galima numanyti, kad karo fone, gyvenimas čia, tapo išties daugiau nei sudėtingas. 

„Karui artėjant, jie išgirdo triukšmą, išties labai artėjant. Per kelis mėnesius, ar net savaites, aš nežinau… Taigi, atėjo laikas, kai jie turėjo susikrauti pačius svarbiausius daiktus, tokius kaip nuotraukos, svarbūs dokumentai ir išvykti atgal į Vokietiją ir pradėti vėl viską iš naujo, viską praradus.“ – pasakoja Jan.

Šeimai reikėjo ne tik išgyventi, bet ir iš naujo kurti tapatybę svetimoje šalyje.

Gyvenimas po karo: nauja pradžia

Jano mama, viena iš keturių dukrų, Vokietijoje baigė slaugos mokslus ir dirbo privačiose klinikose. Vėliau ją patraukė darbas kruiziniame laive. Ten ji sutiko būsimą Jano tėvą.

„Na, o mano mama, kaip minėjau, turėjo pradėti viską iš naujo Vokietijoje ir įgijo slaugytojos išsilavinimą bei pradėjo dirbti slaugytoja privačiose klinikose. Vėliau, ji nusprendė, kad būtų įdomu dirbti slaugytoja kruiziniame laive. Mano tėvas, tuo metu, taip pat buvo jūreivis ir dirbo pirmuoju karininku tame kruiziniame laive. Tuo metu kruizai buvo nepaprastai reti ir skirti tik aukščiausios klasės žmonėms, nes, taip netrukus po karo, niekas iš tiesų neturėjo pinigų tokioms kelionėms laivu į užsienio šalis. Žmonės džiaugėsi, jei išgyvendavo kasdienybėje ar atostogaudavo palapinėje su mažu motociklu, ar panašiai, bet labai mažai kas galėjo sau leisti tokias keliones. Taigi, mano tėvas buvo pirmuoju karininku tokiame kruiziniame laive, o mama buvo slaugytoja, jie įsimylėjo ir štai aš – to rezultatas.“ – šiltai šypsosi Jan.

Nors gyvenimas Vokietijoje klostėsi sėkmingai, Sendvaris mamai išliko jautria tema.

Kodėl ji niekada negrįžo: prisiminimų ir skausmo dilema

Pokarinis Sendvaris radikaliai skyrėsi nuo to, kurį Conradai buvo kūrę. Dalis pastatų sudegė karo metu, kiti nugriauti vėliau, o dvaro sodą pakeitė naujai nutiesta Tilžės–Mokyklos–Šilutės plento sankryža.

 „Ji visada sakydavo mums vaikams – turiu dvi vyresnes seseris. Ji visada sakydavo: „Noriu išlaikyti tai atmintyje, kaip buvo. Kaip gražų prisiminimą.“ Jai buvo įdomu pamatyti nuotraukas ar girdėti žmones pasakojant, kas vyko vėlesniais dešimtmečiais. Bet ji sakė, kad per daug įskaudintų jos jausmus, jei atvyktų čia ir pamatytų savo akimis, kas vyksta.“, – prisimena Jan.

Vaikams vistiek buvo smalsu ir jiems sudėtinga buvo suprasti tokią patirtį.

„O mes, vaikai, tikrai negalėjome to suprasti. Žinoma, buvome smalsesni, bet jei prieš 15 metų nebūtų pasitaikiusi proga atvykti čia verslo kelionės metu, turiu pripažinti, kad irgi nebūčiau čia atvykęs.“ – sako Jan.

Atvykimą nulėmė atsitiktinumas

Anksčiau čia lankėsi ir kiti šeimos nariai, o prieš daugiau nei dešimtmetį, kuomet dvaras toli gražu nepriminė savo senojo vaizdinio, čia, darbinio vizito metu lankėsi ir Jan.

„Kai kurie mūsų šeimos nariai lankėsi čia, kai tai tapo įmanoma, galbūt 90-aisiais, apžiūrėjo šią vietą ir padarė keletą nuotraukų, bet jie nebuvo tikri, kas vyksta su šiuo pastatu. Kai kurie žmonės sakė, kad čia buvo kažkokia poilsio vieta sunkvežimių vairuotojams.“ – sako Jan.

„Prieš penkiolika metų su Gediminu dirbome toje pačioje įmonėje, nes mano darbdavys turi padalinius visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Su buvusiu viršininku buvau čia keletą dienų, aplankėme visas tris šalis per keturias dienas, o Gediminas mus savo automobiliu nuvežė iš Vilniaus į Klaipėdą parodyti uosto ir ten naudojamų didžiulių mūsų įmonės krautuvų. Kadangi iš anksto žinojau, kad atvyksime į Klaipėdą, pasiėmiau vieną iš tų nespalvotų nuotraukų, parodžiau jam ir paklausiau: „Gal žinai šį pastatą ir gali mane ten nuvežti?” „Taip, taip, žinau kur tai yra.” Tada jis mane ten nuvežė. Mūsų buvo trys ar keturi žmonės, tad ne visiems buvo įdomu, bet sustojome, kad galėčiau išlipti, padaryti keletą nuotraukų ir vėl grįžti. Taigi, vistiek, neturėjau supratimo, kas čia vyksta.“ – pasakoja Jan.

Atsitiktinumo ir neabejingų žmonių dėka, Jan pavyko prisikapstyti ir sužinoti daugiau apie tai, kas jau šiandien Sendvario dvare yra kuriama.

„Bet dabar, kai Gediminas man suteikė šią informaciją, susidomėjau ir aplankiau jūsų svetainę, kuri tikrai puiki, ir matau, kad joje yra ir nedidelė istorijos dalis. Taigi buvo įdomu, ir matau, kad jus domina šios vietos istorija, todėl pasakiau: gerai, praleiskime čia kelias dienas ir pasinerkime į istoriją.“ – sako Jan. 

Taip Jan ir padarė ir kartu apėjome teritoriją, lyginome nuotraukas su dabartimi, kalbėjomės apie Conrado šeimą, o Mažosios Lietuvos muziejaus darbuotojai supažindino su platesniu Klaipėdos krašto istoriniu kontekstu.

Kai istorija ima pulsuoti iš naujo

Tokie susitikimai mums dar kartą primena, kad atkurdami Sendvario dvarą einame teisingu keliu. Grąžiname Klaipėdai svarbią jos istorijos dalį ir atkuriame vietą, kuri ilgą laiką buvo pamiršta. Šiandien šeimos į Sendvarį gali sugrįžti jau be nerimo, jog čia ras tik griuvėsius ar apleistą teritoriją. Jos mato tvarkingą, atkurtą ir pagarbiai prižiūrimą dvaro erdvę.

Tai įrodo, kad istorija šioje vietoje nenutrūko – ji tęsiasi naujomis formomis ir naujose rankose. Mūsų tikslas paprastas: kad Sendvario dvaras nebūtų tik istorinis faktas, o reali, gyva vieta, kuri ir toliau kuria savo ateitį.

Atgimstantis dvaras tam ir skirtas – būti funkcionalus, prasmingas ir atviras žmonėms. Būtent toks Sendvaris šiandien ir tampa.

Architektai: „UP Architektai“
Nuotraukos: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus; Kamila Rose photography / K. Daugienė

Klaipėdoje yra vietų, kuriose nenutrūkstamai pulsuoja istorija – čia ji tik keičia rūbą ir prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Viena tokių vietų – „Sendvario dvaras“, įsikūręs miesto širdyje esančioje Mokyklos gatvėje. Kadaise čia gyvavo gyvulių ūkis, vėliau – Bajoriškas dvaras. Sovietmečiu dvaro pastatai buvo suniokoti, o rūmų patalpose veikė mokykla. Šiandien atkuriamas „Sendvario dvaras“ atgimsta kaip moderni biurų, prekybos ir paslaugų erdvė – vieta, kur istorija tampa pamatu šiuolaikiniam verslui.

Sendvaryje vyko karališki priėmimai ir puotos, į kurias rinkosi dvariškiai ir išskirtiniai svečiai. XIX a. Prūsijos monarchų šeima, karo metais glaudusis Klaipėdoje, šią vietą rinkosi savo poilsiui. Dvaro teritorijoje buvo įrengtas jodinėjimo maniežas princams, išpuoselėtas sodas, kurį sukūrė tuometis savininkas Ruppel’is. 1834 m., karališkajai šeimai vėl viešint Klaipėdoje, net 84 raitos lietuvaitės atvykusius monarchus pasitiko su dainomis ir dovanomis. XIX a. pabaigoje Sendvaris tapo svarbiu žirgų veisimo ir prekybos centru. Čia buvo pradėti auginti grynaveisliai žirgai, o 1882-aisiais surengtas pirmasis žirgų turgus.

Prieš pradedant atstatymo darbus, 2021–2023 m., teritorijoje buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Tarp radinių buvo rasta plokštinių koklių, stiklinių butelių šukių, porceliano lėkščių duženų, geležinių vinių, kaolino pypkių kotelių, krosnių durelių ir net 1741-ųjų Prūsijos šilingas. Šie radiniai atskleidžia dvaro kasdienybę ir suteikia vertingų žinių apie tai, kaip gyveno jo gyventojai.

Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkasti rūsiai ir pusrūsiai tiek ūkiniuose, tiek gyvenamuosiuose Sendvario dvaro pastatuose. Šios erdvės buvo svarbi gyvenimo dalis, atspindinti tiek dvaro funkcionavimą, tiek tuo metu vyravusius architektūrinius sprendimus. Tyrinėjimai atskleidė, kad, statant naujus pastatus, senieji sluoksniai buvo vis perkasinėjami. Būtent čia žmonės gyveno, statė, griovė ir vėl statė.

Pasak architektės S. Stripinienės, atkuriant Sendvario dvarą, ne tik atstatomi pastatai, bet ir išsaugoma tai, kas svarbiausia – erdvinis dvaro charakteris.

 

„Mūsų kūrybinės grupės nuomonė, kaip prikelti dvarą, buvo vieninga – pirmiausiai restauruoti senuosius pastatus, kurie išlaikė istorinę dvasią. Antru etapu – naujų pastatų senųjų vietoje projektavimas – urbanistinės dvaro struktūros atkūrimas. Restauruoti ir pastatyti pastatai leis suvokti buvusio dvaro gabaritus. Išsaugomi visi senieji medžiai – ąžuolas, kaštonai, sena miško kriaušė“, – pasakojo architektė.

Viduje – raudonų plytų faktūros, atkurtos sijos, medžio tekstūros. Interjeras pulsuoja natūralumu – čia vyrauja akmuo, medis, raudonos plytos ir stiklas. Visa tai derinama taip, kad neslopintų istorinės dvasios, o ją išryškintų.

Kitąmet Sendvaris švęs 650 metų jubiliejų. Tai ne tik simbolinė data, bet ir ženklas, kad senasis dvaras vėl grįžta į miesto žemėlapį – ne kaip vaiduoklis iš praeities, o kaip ateities vieta, istorija alsuojantis verslo ir laisvalaikio centras, kuriame veikia sėkmingų tarptautinių ir vietinių įmonių biurai, kavinės, butique salonai ir kiti unikalūs verslai.

Pačioje Klaipėdos širdyje, Mokyklos g. 33, įsikūręs „Sendvario miestas“ – unikali vieta, kurioje susilieja istorinis paveldas ir šiuolaikinės verslo galimybės. Šis projektas ne tik atgaivina senąjį dvarą, bet ir transformuoja jį į modernų verslo ir šeimos laisvalaikio centrą. „Perėmę šią istorinę teritoriją, Sendvario dvarą atkuriame kaip erdvę, kur susipina komercinės galimybės ir autentiška istorija“, – teigė UAB „Augama“ plėtros vadovas Karolis Jaseliūnas.

Užbaigtas pirmasis statybų etapas, kurio metu rekonstruoti Sendvario dvaro rūmai ir ūkinis pastatas. Siekiant subtiliai atskleisti rūmų istorijos sluoksnius, rūmų fasadas buvo nudažytas skirtingomis spalvomis, paryškinant skirtumą tarp autentiškų ir rekonstruotų pastato dalių. Restauruota ir laiptinė, kurioje išryškintos autentiškos detalės, pabrėžiančios rūmų istorinį paveldą ir suteikiančios pastatui autentiškumo. Šis projektas – duoklė dvaro istorijai.

Sendvario dvaro ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai taip pat jau baigti. Kiekviena pažeista detalė buvo atkurta naudojant statybines medžiagas, primenančias senąsias technologijas. Šie atnaujinimai suteikia vertę vietovei, primindami apie vietos istoriją bei paveldą.

Jau pradėtas ir antrasis statybų etapas, kuriame, pasak UAB „Augama“ vadovės Jūratės Kazbaraitienės, sunaikintų dvaro pastatų vietose statomi nauji, išsaugoti visi buvusio dvaro parko medžiai, bus atkurti kai kurie jo fragmentai, pavyzdžiui, atstatytas fontanas. „Planuojame atkurti keturis sodyboje buvusius pastatus, kurių likučius aptiko archeologai, ir kiek įmanoma priderinti juos prie senosios architektūros“, – vykdomų statybų planais dalijosi J. Kazbaraitienė.

Prasidėję buvusios urbanistinės struktūros atkūrimo darbai jau leidžia pajusti atgimstančią dvaro autentiką. Kruopščiai atkuriant senovinę infrastruktūrą, vietovei grąžinama tai, kas buvo prarasta. Statant ir renovuojant pastatus naudojamos natūralios, ilgaamžės medžiagos, ypatingas dėmesys skiriamas patogumui. Daugumoje pastatų suplanuotos terasos, kuriose bus galima mėgautis aplinkos vaizdais. Dvarą sups pėsčiųjų alėja, o automobilių stovėjimo vietų pakaks visiems lankytojams – bus įrengtos ir elektromobilių įkrovimo stotelės. Visas kompleksas bus šildomas ir šaldomas modernia geoterminio šildymo sistema.

Be statybinės svarbos, išlaikoma pagarba ir Sendvario istoriniam simboliui – oficialiai atnaujintas herbas ir vėliava, kurie įtvirtina dvaro identitetą bei tradicijas. Tai svarbus pasiekimas, parodantis siekį puoselėti paveldą ir bendruomenę. Herbas oficialiai įregistruotas 2024 m. gegužės 31 d. pagal Heraldikos akademijos (Academia Heraldica) pateiktą pasiūlymą GHVI Juridinių asmenų herbų registre.

Įsikuria unikalūs verslai

„Sendvario mieste“ jau veikia grožio ir fotografijos studijos, kepyklėlė, kurioje galima jaukiai praleisti popietę, mezgimo akademija, konditerijos studija bei židinių ir šviestuvų salonas. Toje vietoje, kur nuo XIX a. pradžios veikė karčema, po Naujųjų metų duris atvers restoranas „Etno dvaras“. Taip pat veiks biurai, vaikų mokyklėlės, grožio salonai, kavinės, sveikatos priežiūros įstaigos, sporto studijos ir butiko stiliaus parduotuvės. Tėvai galės ramiai dirbti, žinodami, kad jų vaikai užsiėmę netoliese, o pertraukų metu lengvai pasiekiamos kavinės ir kitos paslaugos. Tokia infrastruktūra bus itin patraukli įmonėms, siekiančioms kurti darbuotojams patogią darbo aplinką.

„Sendvario miesto“ projektas pritraukė įvairių verslininkų, kurie čia atrado ne tik tinkamas patalpas, bet ir galimybę kurti autentišką verslo bendruomenę. Pavyzdžiui, jogos studijos „SO HAM“ savininkė Roberta džiaugiasi, kad „Sendvario miesto“ patalpos tapo vieta, kur jos svajonės tampa realybe. „Visada važiuodama pro Sendvario dvarą pagalvodavau, kokios aukštos čia galėtų būti lubos. Atrodo, jau tada mačiau save šiose patalpose ir mintimis prisišaukiau savo jogos namams tinkamą erdvę“, – prisiminė Roberta. Ji teigia, kad šis projektas ne tik suteikė jai galimybę plėtoti savo verslą, bet ir leido prisidėti prie „Sendvario miesto“ kultūros.

„Sendvario miesto“ naujakuriai – drabužių kūrėjos „Mudvii“. Tai prekinis ženklas, gimęs iš šeimyninės kūrybos. Mama Jurga daugelį metų siuvo drabužius savo šeimai ir draugams, kol galiausiai nusprendė šią veiklą paversti verslu ir pakvietė dukrą Paulą kartu žengti į verslo pasaulį. „Metus ieškojome tinkamų patalpų. Apžiūrėjome ir kitas vietas, tačiau jos buvo kažkokios be dvasios. Pamatėme „Sendvario miesto“ skelbimą, atvykome apžiūrėti ir iš karto pajutome, kad ši vieta turi „sielą“ – autentiška vieta, nešanti turtingą istoriją“, – dalijosi Paula. Pasak jos, autentiška Sendvario dvaro aplinka ir išsaugotos medinės konstrukcijos kuria atmosferą, kuri pasakoja istoriją ir suteikia ypatingą prasmę. „Tai vieta, kur net maži kūrėjai nesijaus maži, nes čia būsi bendruomenės dalimi, visada jausi palaikymą ir būsi istorijos dalimi“, – sakė Paula.

Dar vienas puikus pavyzdys – „Forma vintage“ studija, kurioje galima rasti unikalius interjero sprendimus. Studijos savininkė Diana „Sendvario mieste“ atrado ne tik savo svajonių erdvę, bet ir galimybę istorinėje vietoje puoselėti autentišką verslą. „Pamačiusi patalpas iš karto žinojau, kad tai mano vieta, nes viskas čia – nuo architektūros iki atmosferos – yra autentiška, kažkas ypatingo“, – sakė Diana. Ji mato „Sendvario miestą“ kaip šeimų laisvalaikio traukos centrą ir su džiaugsmu pabrėžia: „Esame vieninteliai Klaipėdoje su tokiu verslu, todėl džiaugiamės tapę šio kuriamo miestelio dalimi.“

Nidos pajūrio dvasia ir kepinių tradicijos persikėlė į „Sendvario miestą“ – čia įsikūrė kepyklėlė, kur galima jaukiai praleisti laiką. „20 metų buvome Nidoje, tai mūsų šeimos verslas. Kilo idėja, kad reikia atsidaryti kepyklėlę ir Klaipėdoje. Pamačiau skelbimą ir apžiūrėjau vietą. Patiko tai, kad čia istorinė vieta, net logotipą atsinaujinome įkvėpti „Sendvario miesto“ istorijos“, – pasakojo kepyklėlės savininkė Aurelija. Projekto istorija ir unikalus kultūrinis paveldas tapo šios naujos vietos identiteto dalimi.

Sovietmečiu pagrindiniuose Sendvario dvaro rūmuose veikė mokykla, o dabar organizuojami įvairūs vaikų būreliai, edukacinės veiklos ir mokyklėlės, kur vaikai mokosi saugioje, kūrybingumą skatinančioje aplinkoje. „Smagu, kad „Sendvario miestas“ ir toliau lieka vieta, kurioje klesti mokslo atmosfera. Švietimo veiklos čia kuriamos taip, kad ugdytų smalsumą“, – teigė UAB „Augama“ plėtros vadovas Karolis Jaseliūnas.

Patalpų nuoma verslams

„Sendvario miestas“ jau pritraukė ne tik smulkiuosius verslus, bet ir didesnes vietines ir tarptautines kompanijas, kurios savo biurams pasirinko būtent šią vietą.

Erdvių įvairovė leidžia kiekvienam verslui rasti optimalų sprendimą. Siūlomos įvairaus ploto patalpos, atitinkančios bet kokio verslo poreikius – nuo atvirų darbo erdvių iki privačių kabinetų bei konferencijų salių. Patalpos suprojektuotos taip, kad būtų tinkamos gydymo įstaigoms, teisininkams, projektuotojams, draudimo įmonėms, kūrybininkams ir kitoms veikloms. Be to, didesnėms kompanijoms ar sveikatos priežiūros centrams yra galimybė nuomoti atskirus pastatus, kuriuos galima įrengti ir pritaikyti pagal specifinius verslo poreikius. Visos erdvės yra pritaikytos verslo poreikiams: šviesios ir erdvios patalpos, modernios technologijos ir patogios darbo sąlygos leidžia verslininkams susikaupti prie savo idėjų ir plėtoti veiklą.

Galima teigti, kad „Sendvario miestas“ simbolizuoja naują požiūrį į nekilnojamojo turto plėtros verslą išlaikant pagarbą kultūros bei istorijos paveldui. „Ši unikali erdvė, derinanti istoriją ir modernumą, turi didelį potencialą tapti svarbia Klaipėdos miesto dalimi, kurioje susijungia praeitis, dabartis ir ateitis. Siekiama tapti gyvybingu traukos tašku, kuriame darbas ir laisvalaikis su šeima susilieja į harmoningą visumą“, – ateities planais dalijosi Karolis.